- ištverti
- 3 ištvérti, ìštveria, ištvė́rė NdŽ
1. intr. išbūti patvariam, tinkamam, išsilaikyti: Geri pastatai šimtmečius ìštveria DŽ1. Ir teip kur vien gyveno senovė[je] lietuvių tauta, visur tenai paliko jųjų kapai minavonei, kurie daugio[je] vieto[je] iki šiai dienai ištvėrė S.Dauk. Sniegas ištvėrė lig pat galo metų TS1901,10. Taip užgrūdintas kūnas pusantro šimto metų ant svieto ištvėrė S.Dauk. | prk.: Mūsų draugystė ištvers, kad ir kas bandytų ją palaužti rš. | refl.: Ir duokiam laimėti, idant tavo namai išsitvertų BBJdt9,15.
2. intr. įstengti gyventi, išlikti gyvam, išgyventi: Ligonis nebeištver̃s lig vakaro BŽ126.
3. intr. Sut, M, L, LL297, Š, Rtr, DŽ, KŽ pajėgti išbūti nepalankiomis aplinkybėmis, iškęsti, atlaikyti: Aš negaliu čia ištverti, t. y. datūrėti J. Ištvérsu, nors čia mietą ant munęs tašys Pln. Ar ištversi tokiam šaltė[je] tiek ilgai būti? Vkš. Ka reikėjo dirbti, ui, nu saulės lig saulės, kaip ir ištvė́rėm Sd. Anksti kelt i be pasilsio eit į darbą – negal ištvért ilgai KzR. Žinoma, kad retas šeimynykštis ištverdavo metus BsPII115(Sdr). Dievas duos, gal ir be dvarponių rankos ištversime ir neišnyksime maskoliškoje ir lenkiškoje jūroje TS1898,7. Kas ištvers iki galo, ta bus išvaduotas A.Sm. Retai kada ji ištverdavo taip ilgai bažnyčioje M.Katil. Laužo dūmai akis graužia, negaliu ištverti, nors verki K.Bor. Šiaip taip ištvėriau per karą rš. Daktaras sakęs, ar ištvérsi gerti tiek tus vaistus Trk. Idant malonę ir teisybę, vieną kartą įgytą, visados net ik smerti ižtvert ir ižsaugot galėtumbėt DP12. Kaip turėtų bijotis religijų ir įvadinimo šventų, idant žmones ižtvertų̃ paklydime DP119.
ištveriamaĩ adv.: Saulė kepina neištveriamai, be malonės J.Jabl. | refl. WP62: Anie lenda bučiuoties, nu tad negalėjo beišsitvérties iš anų Vgr. Tad nebegalėjo Josefas ilgiaus išsitverti po akim visų aplinkui stovinčių BB1Moz45,1.4. tr. KŽ pajėgti atlaikyti, iškęsti, pakelti: Kas galėtų be ugnies ištverti žiemos speigus? S.Dauk. Negaliu ištvérti tokį didelį karštį Šlv. Ištvérk kad geras tokį pragarą Dbk. Juk net gyvulys dešimt kartų už mane stipresnis nebūtų nuo to laiko ištvėręs tokio gyvenimo kaip mano J.Balč. Kažin ar ištversiu šią operaciją Gl. 5. intr. pajėgti valdytis, susilaikyti ko nepadarius, neparodžius jausmų ir pan.: Muzikantai griežia su armonika ir muzikėle, kaip tu čia žmogus ištvérsi nepašokęs Skrb. Ji nežino, ką nebeištverdama kalba ST555. Eis miegas, ka negali ištvérti Plng. Tautrimas nebeištveria ir garsiai nusijuokia I.Simon. Greičiau važiuok, Antanai, nes neištversi ir prisivirsi košės V.Bub. | refl.: Bet kadangi negalim išsitverti, net kartais artimąjį, tatai est brolį savo pažeidžiam, tada ką darysim BPII290. 6. tr. ištesėti, išlaikyti (žodį): Ištvérti ištartą savo žodį NdŽ. \ tverti; apsitverti; atsitverti; datverti; ištverti; nutverti; patverti; pertverti; pratverti; užsitverti
Dictionary of the Lithuanian Language.